Aš buvau neklaužada vaikas
Ant tvoros kas diena sedejau
Vakarais daužydavau langus
Galvoje mano švilpavo vejai
Aš nešiojau suplešytas kelnes
Ir nieko klausyt nenorejau
Kol jinai pas mane, nelaboji,
I namus viena karta atejo
*Priedainis*: 2 kartus
O, meile, tu mane nugalejai
O mano žvaigžde vel man šviesti pradejai
Mano dienos plauke iš leto
Aš gyventi visai neskubejau
Su draugais gatvej gerdavau vyna
Ir problemu jokiu neturejau
Aš galvojau kad šita pasauli
Negerai ponas Dievas sudejo,
Kol jinai viena ryta su saule
Priešais mano akis patekejo
*Priedainis.*
Aš buvau jau subrendes vyrukas
Ir aplinkui daug moteru sukos
Aš visas jas tureti galejau
Bet i nieka žiuret nenorejau
Pamiršau aš gyvenimo skoni
Nemokejau nei juoktis nei verkti
Kol jinai i duris pasibelde
Ir pasake: "Aš cia, atsimerki"
*Priedainis.*
Mano sena, pražilusia galva
Šaltas rudenio vejas pagloste
Aš žiurejau kaip leidžiasi saule
Virš užmiegancio didelio uosto
Aš galvojau kad viskas jau buvo
Ir mirtis mane peiliais jau bado
Bet jinai paskutine sekunde
Mano vieniša širdi surado
*Priedainis.*
