Jie jie nori kalbëti uþ mus
Jie pavertë mûsø namus
Tuðèiais
Jie neþino kur mûsø tiesa
Mums sesë - naktis jiems - diena
Balta
Dabar jie laukia mûsø klaidø
O mes neðam ant savo peèiø
Sparnus
Nors jie sudegino mûsø rankas
Bet mes turim dar savo dainas
Tikras
Nors miræs tavo gilus vandenynas
Ir tavo rankos nusviræ prie kojø
Bet mintys kyla aukðtyn lyg paukðèiai
Gyvena laisvai kaip vëjas laukinis
